Didžioji tiesa
- Sveika, greičiau užeik, liko tik pusvalandis!-įsitempė mane Kotryna.
- Rimtai? O dieve! - sušukau.
Per dvidešimt minučių Kotryna mane aptvarkė, persirengiau. Nepamenu kada atrodžiau taip tvarkingai. Tikriausiai per vestuves.. Brrr, vestuvės. Pagalvojus net nusipurčiau. Atrodžiau paprastai, pasukti plaukai, sijonas/bridžai, marškinukai ir liemenė.
- Dėkui tau, greit pareisiu ,- padėkojau Kotrynai ir išskubėjau į mokyklą. Šiaip kelias iki jos man penkiolika minučių, bet turėjau suspėt per dešimt. Žinoma, niekas nebaustų, kad pavėluočiau tas penkias minutes, bet nenoriu įeiti į klasę kai joje tyla ir, kad visi sužiurtų į mane. Neišvengčiau nemalonių replikų, susilaukčiau dėl to, kad Gertrūda jau tikrai bus išpasakojusi, kad matė mane ryte. O kai sakyčiau tiesą, niekas nepatikėt manim, kai ant rankos aiškus įrodymas.
Begalvodama nepajutau, kaip priėjau mokyklą į kurią plūdo mokiniai su vasariškom nuotaikom. Reiškiasi dar nepavėlavau.. Nuskubėjau į savo klasę, kuri yra antrame aukšte, laiptais lipti buvo neįmanoma - kamštis. Tačiau kai buvau jau beveik užlipusi, tarp galvų rodėsi, kad pamačiau pažįstamus tamsius plaukus, bet nespėjus atidžiau įsižiūrėti buvau priversta žiūrėti sau po kojom, kad nenukrisčiau nuo laiptų. Nuskambėjo skambutis, kaip tik tuo metu, kai buvau tarpduryje. Į klasę įėjus man, pasigirdo pliūpsnis replikų, tokių kaip : 'O dieve, narkomanė, traukimės, nes dar ir mums sušvirkš' arba 'Iš kur gauni pinigų dozėms? Kiek girdėjau nėra jos pigios. Gal girtuoklis tėvelis pavogė ką arba pati gal?' Klausytis buvo nemalonu, Nuo tokių kalbų mane pykino. Atsisėdau į savo vietą klasės gale, savojoje jau sėdėjo ir Gabrielė, tačiau jos laimei nieko nesakiau ir nepuoliau jos, nors ir vos tvardžiausi. Per triukšmą klasėje išgirdau antrą skambutį, reiškiantį, kad mokytojai turi pasirodyti savo kabinetuose, ir tikrai, netrukus pro klasės duris įžengė ir mano auklėtoja. Nepasakius nei 'Laba diena' nei dar ko, visų pirma akimis susirado mane ir piktai pasakė :
- Panelė Ieva Dulkšytė pas direktorę.
Klasėj pasigirdo šnabždesys, man praėjus pro mokytoją ji man į rankas įbruko pasiekimų knygelę, ir kaip ir visi, akimis palydėjo kol išėjau.
Ėjau lėtai, peržiūrinėjau savo pažymius, bet tik iki tol, kol mane pralenkė kažkoks vaikinas, atpažinus jo kvepalus pakėliau į jį akis. Jokūbas! Jis jau ėjo pro duris, o aš stovėjau vidury koridoriaus ir į mane, kaip į beprotę, žiūrėjo valytojos.
- Palauk! - sušukau jam pavymui ir pasileidau paskui jį. Jis jau buvo prie mokyklos vartų ir apsimetė, kad manęs negirdi. Kai bėgau pagrindiniu taku, mačiau kaip į mane pro savo kabineto langą žiūri direktorė. 'Velniop ją ir mokyklą' pagalvojau ir toliau vijausi jį. Kodėl jis taip elgiasi, kodėl apsimeta, kad manęs nepažįsta?
- Jokūbai! - sušukau. Šį kartą sustojo. Aš ramiau atsikvėpiau ir pribėgau prie jo.
- La.. -norėjau sveikintis, bet jis mane pačiupo už rankos ir pradėjo kažkur tempti.
- Baik! Paleisk! Kur mane tempi?! - pradėjau šaukti ant jo. Visa laimė, kad aplinkui nebuvo praeivių.
- Paaiškink man, kas tai?! - parodė į mano ranką.
Aš išsilaisvinau iš jo rankų ir net nepagalvojus pamelavau.
- Čia.. Aš iš nevilties susileidau! Pamačiau kaip keli vyrai nusipirko, juos pasekiau ir pavogus greit susileidau! - išrėkiau jam į veidą, tačiau jau gailėjausi, kai jis žiūrėjo į mane ir rodėsi, kad jis tuoj vems.
- Nemaniau kad... kad tu taip gali!
- O ką man daryti?! Su tavim atsisveikinom visam laikui, o tu man buvai tikras draugas! Po to tėvo poelgis! Ir tai, kad jis nepatikėjo, kad tai Gabrielė, nes jis susimetė su jos motina! Tai ką man reikia džiaugtis, šokinėt iš laimės, kai vienintelis likęs artimiausiais žmogus išduoda, o vienintelis draugas kuriuo galėjau pasitikėti palieka?!
- Pameni pirmą vakarą Turkijoje vykusį mūsų pokalbį?- nusišypsojo.
- Hm, tarkim.. - pagalvojus atsakiau.
- Tai turėtum suprasti tai, kad nenorėjau atsisveikint su tavim, nenorėjau, kad mane pamatytum su Gabriele, nenorėjau iš viso su tavim susipažinti! -išrėžė jis supykęs. Tada atsisuko į mane ir nusijuokė,- viskas buvo puikiai suplanuota. Net nepagalvotum, kad viskas buvo netikra, tiesa? Aš jau ir pats buvau viskuo patikėjęs, pavyzdžiui tada rūsyje.. Kai mane daužė.. Tam, kad viskas būtų taip tikrai turėjau aukotis, dėl tavęs, kad mane daužytų. Tam, kad tu mane išgelbėtum! Jie žinojo, suplanavo kiekvieną minutę, ir tai, kad mes su tavo seneliu atvykom tavęs išgelbėti.. Net ir tai! Žinoma, jis to nežinojo.. O lėktuvas.. Smagu buvo matyti, kaip tu naiviai patikėjai, kad aš paprastas atostogauti skrendantis vaikinukas, bet smagu buvo tik iki tol, kol nepažinau tavęs, tu buvai tokia.. atvira, nuoširdi ir svarbiausia kiekvieną įvykį baisiai išgyvenai.. Ir netgi dabar, turėčiau būti mažiausiai kitam mieste.. - kai jis baigė nusišypsojo. Pažiūrėjęs į mano akis matė - siaubą, pasišlykštėjimą ir skausmą, iš karto nusuko akis.
Aš stovėjau lyg gyvas lavonas, atsargiai gaudžiau deguonį, bandžiau viską suvokti. Suvokti, kad įmanoma viską taip suplanuoti, bet svarbiausia.. Kam?!
- Atleisk, kad viską pasakau taip greitai. Tau tikriausiai įdomu kodėl. Žinai kodėl? Dėkok tėčiui. Jis visai kaip tu pavogė dozę, oi, atleisk, jis pavogė dešimt dozių ir paspruko. Nesirodė visą savaitę, išsijungė telefoną.. Kitų niuansų nežinau, bet visi vadeivos šio verslo nusprendė, kad jam atkeršys per tave. O aš tuo tarpu buvau pakviestas atsitiktinai. Kai man pasiūlė pinigus dvejojau, nes nežinojau ką turėsiu daryti, ir tik tada kai mane galutinai įtikino, kad niekas nuo to nenukentės, aš naiviai patikėjau ir priėmiau pasiūlymą. Pradžia buvo linksma, stebėjau kaip tave atvežė, buvai maištinga, draskeisi ir stengeisi nepasiduoti, tada pagalvojau, kad tokią kaip tu bus sunku įtikint, bet kai atėjau ir šalia tavęs atsisėdęs pamačiau tave verkiančią, pradėjau gailėtis, kad priėmiau pasiūlymą. Supranti.. Tik vienas dalykas nebuvo suplanuotas, mūsų pokalbis, tiksliau tai, kad sakiau jog tu man patinki. Patikai jau nuo tada, kai pasakiau tau pirmą žodį, kai mes su užsidegimu kūrėm planą... Ir nors ir buvo tai tik plano dalis, jaučiausi taip, lyg viskas būtų tikra.. - jis apsidairė,- man atrodo, kad mane pastebėjo su tavim,- išsigandęs pasakė.
Tuo tarpu aš - stovėjau ir viską virškinau, rijau gumulus susidariusius gerklėje ir tramdžiau ašaras. Jokūbas, planas, viskas buvo tik noras atkeršyti mano tėvui?! Ir Gabrielė, Dakota... Pala.. Tai jei čia tik planas, gal manęs niekas neišprievartavo?! Tiek minčių sukosi galvoje, kad man ją pradėjo skaudėti ir vaizdas akyse aptemo. Jaučiau kaip kūnas atsipalaiduoja ir bumbteli į žemę, ačiū dievui, nejutau skausmo. Jaučiau kaip Jokūbas purto mane, kad atsikelčiau, tada man įkišo kažką ir rankas ir daugiau nieko. Paliko! Paliko gulėti čia!
Atplėšiau akis. Apsidairiau ir žolėje pastebėjau žiedą, kuris buvo visai šalia. Tokio žiedo pas Jokūbą ant rankos nemačiau, nebent iškrito iš kišenės.. Arba jis ne jo! Prisiminiau, kad Jokūbas prieš mane palikdamas įkišo į ranką popieriuką. Išlaksčiau jį ir perskaičiau vos išskaitomu raštu parašytą raštelį.
'Atleisk, kad turiu tave palikti, bet manau, kad mane pamatė su tavim, kai man griežtai uždrausta. Rytoj trečią valandą po pietų ateik į šią vietą ir jeigu manęs nesulauksi per penkiolika minučių, prašau, paskambink savo tėvui ir pasakyk - lentpjūvė. Jis žinos ką daryti..
Ačiū tau..
J'
Aš tą popieriuką iš karto sudraskiau, nenoriu nieko girdėti apie Jokūbą ir jo problemas, nereikėjo čia vaidinti geradario ir man viską pasakoti. Padarė tik dar blogiau nei buvo. Aš atsistojau, nusivaliau purvą ir pasiėmus knygiūkštę patraukiau namo. Šios dalies nusprendžiau, kad niekam nepasakosiu, na, nebent tėvui. Neįsivaizduoju kaip rytoj išdrįsiu jam pasižiūrėti į akis, o tuo labiau kalbėtis su juo. Ne tik alkoholikas, bet dar ir narkomanas.. Mano padėtis yra beviltiška.
Priėjau daugiabutį, užlipau į trečią aukštą ir paskambinau į keturiasdešimtą butą. Atvėrusi duris Kotryna pamojo, kad užeičiau. Nusekiau paskui ją į svetainę. Ji rankose laikė knygą, tiksliau biologijos vadovėlį, kurį buvo pasiėmusi šiandien.
- Na, kaip sekėsi? - perskaičius puslapį paklausė.
- Kaip visada, buvau išjuokta,- atsirėmusi į sofą atsakiau ir atsidusau,- bet ne tai mane jaudina.
_________________
Lauksiu komentarų apie šį įrašą. Taip pat užsukite į 'Veikėjų nuotraukų' blogą, pridėjau kelis naujus veikėjus ir pakeičiau aprašymus apie senus.