Dar viena diena kalėjime..
pirmoji mintis šovusi į galvą vos atsibudau. Man pasiruošti buvo likęs pusvalandis. Išropojau iš lovos ir nusiprausiau. Užsidėjau uniformą, pėdkelnes ir batelius, po uniformos švarku užsidėjau juodą maikutę. Plaukus palikau nesurištus. Nesidažiau, nes nemėgstu tą daryti. Paglosčiau vis dar miegančius kačiukus, jie tik ir kvietė didžiąją dienos dalį pramiegoti, jie tik ir viliojo mane prie jų prisidėti, bet išgirdau močiutės balsą, kuris ištraukė mane iš svajonių ir minčių.
-Ievute, tu pasiruošusi?-paklausė ji.
-Pasiruošusi,-atsakiau kai išeidinėjau iš kambario.
-Tai ateik pavalgyti.
-Labas rytas,-įėjusi į virtuvę pasisveikinau. Abu senelius pabučiavau į žandą.
Ir tik tada pastebėjau, kad visi sėdėjo prie stalo. Man tai keistai atrodė, nes jau senai kada mačiau šeimą valgančią kartu pusryčius. Na ką, teks priprasti.. Atsisėdau į laisvą kėdę ir pasiėmiau sumuštinį ir kakavą. Viską suvalgiau ir pamažu pradėjau gurkšnoti kakavą. Kai pamačiau, kad man liko tik penkios minutės greitai viską išgėriau ir sudėjau į indaplovę. Pasiėmiau kuprinę, ir su seneliu Alfa išvažiavome į mokyklą. Tikriausiai vaikiškai atrodo, kai vežioja seneliai, tačiau man tai visiškai nerūpėjo. Matyt aš ne šiuolaikiško mąstymo paauglė...
Kai privažiavome mokyklą senelis sustojo:
-Na ką, geros tau dienos,-pasakė,-atvažiuosiu tavęs pusę keturių, gerai?
-Žinoma gerai, bet galiu jei reikia ir pareiti.
-Ne, nesivargink. Kol dar galiu važinėti nuvešiu ir pasiimsiu tave,-pasakė jis.
-Iki,-pasakiau lipdama iš mašinos.
-Iki,-atsakė jis ir išvažiavo.
Aš nuėjau į klasę. Iki skambučio buvo likusios dešimt minučių. Vos įėjau į kabinetą į mane įsmigo skausmo ištroškusios dvidešimt dvi poros akių. Supratau, kad ši diena nepraeis ramiai. Neklydau, jau visi žinojo, kad mano mama nusižudė.. Tikriausiai mokytoja pasakė, nes ir ta, manęs nemėgsta. Atsisėdau į savo suolą, jis buvo tik mano, nes visi bijojo prie manęs sėdėti, buvau lyg išskirtinė, tačiau blogąją prasme. Jau girdėjau kaip visi šnabžda apie mane, tačiau sėdėjau rami, ignoravau visus kurie manęs ko nors manęs klausė, turėdami tik vieną tikslą - pasijuokti iš mano nelaimės. Niekas manęs nepaguodė, niekas neapkabino. Buvau viena tarp šitų besielių žmogystų krūvos.
Netrukus nuskambėjo skambutis, į klasę įėjo lietuvių kalbos mokytoja ir pasakė, kad į klasę ateina naujokė. Na va, dar viena barbė, prisipudravusi "fyfa" prisidės prie tų žmogiukų krūvos. Kai ta mergina įėjo į klasę, net nepakėliau galvos. Man buvo visiškai neįdomu kaip ji atrodo, žinojau tik tai, kad turėsiu pakęsti jos sedėjimą šalia manęs ištisas septynias valandas. Mokytoja ją pristatė, ji buvo Gabrielė.
Netrukus pajutau, kaip atsistūmė šalia mane esanti kėdė ir į ją kažkas atsisėdo.
-Labas, aš Gabrielė, o kuo tu vardu?-paklausė kažko.-Kodėl neatsakai?
Pala pala.. Čia manęs klausia? Nu čia tai bent.. Nustebau net.
-Labas, atleisk, nepratusi, kad su manim kažkas gražiai šneka. Galvojau, kad kalbi ne su manimi. Aš beje esu Ieva.
-O kodėl čia taip?-atrodo ji buvo susidomėjusi.
-Todėl, kad mano sesuo žuvo per avarija, tėvas prasigėrė, o mama užvakar prasipjovė venas. Dabar ir tu jau gali šaipytis,-pridūriau.
-Šaipytis? Kodėl? Dieve.. Užjaučiu.. Mano gyvenimas ne ką geresnis, tėvai skiriasi.. Bet žinoma nelyginu tavojo su maniškiu.. Tikrai labai užjaučiu dėl visų..-jaučiau jos ranką ant mano peties. Nejaugi, ji bus mano draugė?
-Dėkoju..-pasakiau ir nutilau. Prasidėjo pamoka.
Per pertrauką ji mane pasigavo vieną sėdinčią ant palangės, šiek tiek užkalbino. O man visai buvo malonu pašnekėti su vienmečiu žmogumi. Dar kai mąstymas panašus. Nuo šiandien, Gabrielė sėdės su manimi visose pamokose. O rytoj susitarėm po pamokų nueiti pavalgyti ledų. Ji siūlė ir šiandien, bet pasakiau, kad mano mamos laidotuvės..
Pamokos prabėgo greitai. Per pertraukas kalbėdavau su Gabrielė. Atradom daug bendrų pomėgių. Ir ji atrodė nuoširdi.
Beje pamiršau pasakyti, kad ji nėra prisipudravusi barbė. Ji kaip ir aš nesidažo..
Po pamokų aš prie gatvės laukiau senelio. Kai jis atvažiavo aš įsėdau ir visą kelią galvojau.
Galvojau, kad ta dar viena diena kalėjime prabėgo ne taip ir blogai. Už grotų susiradau bendramintę draugę. Gabrielė.