Po geros valandos mes susirinkome daiktus ir nuskubėjome namo, nes danguje pradėjo kauptis tamsūs debesys kurie žadėjo lietų. Eidamos pro duris sutikome Gabės močiutę išsipusčiusią ir skubančią greičiau išvažiuoti.
-Iki mergaitės, susitiksime vakare,-kažkaip keistai pasakė ir įsižiūrėjo į Gabrielę.
-Taip taip močiute, tu tik nepavėluok. Juk pati žinai, kas tada būtų..-susižvalgė Gabrė su Dake. Visiškai nesupratau kas čia darosi.
-Taip taip žinau. O jūs pasidarykite arbatos,-pasakė ji vos ne liepiamu tonu,-cukrus prie prieskonių, jeigu jau pamiršai Gabrielyte.
Netrukus užsidarė laukujės durys ir pasigirdo mašinos burzgimas.
-Kodėl taip keistai kalbėjot?-neiškentusi paklausiau.
-Ne, nieko.. Tiesiog močiutė labai skuba į susitikimą dėl..-nutilo ji ir pasižiūrėjo į Dakę.
-Dėl darbo parduotuvėje.-greit išbėrė ji. Kažkas čia jau ne taip, bet apsimečiau, kad patikėjau jomis.
-A, aišku.. Tai ką, einam persirengt ir darytis arbatą?-paklausiau linksmai.
-Tiksliai, arbata. Tai jūs eikit suneškit viską o aš padarysiu, kad greičiau būtų. Gerai?-pasakė Gabri.
-Gerai,-vienu metu pasakėm su Dake ir užlipome į mūsų kambarį.
-Ką norėtum veikti rytoj?-paklausė manęs D.
-Ai nežinau, žiūrint pagal orą, jei blogas tai gal galėsim pasižiūrėt kokį filmą? O jei geras, tai gal eisim maudytis?-paklausiau.
-Žinoma.-bandė nusišypsoti Dakė, bet jai nelabai išėjo. Ji atrodė kažkokia sunerimusi..
-Aš dabar einu persirengti rūbus į vonią, gerai?
-Gerai, tu eik į vonią, o aš persirengsiu čia.
Išėjau iš kambario ir nuskubėjau į vonią, kai užsidariau duris ir jau nusiėminėjau maudymosi kostiumėlį išgirdau greitus žingsnius laiptais, po kelių minučių išgirdau kaip Dakė su Gabre pradėjo ginčytis. Susigundžiau ir tyliai pravėrusi duris priėjau prie laiptų, kad išgirsčiau.
-.....bet mes negalim šitaip elgtis su ja!-sušuko Dakė.
-Ša! tyliau, ji ir išgirsti gali. Mes neturim kito pasirinkimo, jei nenorim būti jos vietoj mums teks daryti tai, ką prižadėjome!
-Bet aš negaliu šitaip su ja.. Ji man tapo tikra drauge..
-Taip ir maniau, kad taip bus, tu tokia skysta! Jei jau taip jos gaila, tai galėsi dirbti kartu su ja, kaip draugės!-pašaipiai tarė Gabri,-tik nemanau, ar po viso šito "farso" ji dar laikys tave drauge! Turi dar džiaugtis, kad ji bent jau užkibo ir pirmas žingsnis padarytas...-Gabrės balsas nutilo, aš greitai smukau į vonią ir prieš uždarant duris jau girdėjau pirmuosius žingsnius laiptais.
Sėdėjau ant grindų prie durų ir nežinojau ką galvoti. Ką jos ruošiasi daryti..? Bet juk negalėjau čia ilgai sėdėti, jos gali suprasti, kad aš klausiausi.. Greit apsirengiau ir išėjau iš vonios, virtuvėje skambėjo tik šaukštelio atsitrenkimas į puodelį. Arbata paruošta. Nuėjau į kambarį, o ant lovos sėdėjo Dakė, ji į mane pažvelgė gailesčio kupinomis akimis, bet netrukus nusisuko, susikaupė ir pasižiūrėjo su šypsena. Aš ničnieko nesupratau, nesupratau, kas manęs laukia.
-Na, arbata paruošta. Eime?-paklausė.
-Gerai, einam.
Nulipome laiptais ir nuėjome į virtuvę, prie stalo jau sėdėjo Gabrielė ir laikė rankose puodelį su garuojančia arbata, prie dviejų kėdžių buvo padėti dar du garuojantys puodeliai.
Dakė atsisėdo šalia Gabės, o man teko sėstis priešais jas.
-Skanaus,-keistu balso tonu pasakė Gabrielė.
Aš pasiėmiau savo puodelį ir gurkštelėjau arbatos. Arbata buvo saldi ir labai skani, beto visai nekaršta, tad ją išgėriau greitai. Mano "draugės", jei dar galiu jas taip pavadinti, irgi arbatą išgėrė greitai. Jos sėdėjo ir žiūrėjo į mane. Vienos žvilgsnis buvo kupinas nerimo, o kitos triumfuojantis.
Netrukus aš pasijutau labai mieguista, bet dar išgirdau automobilio burzgimą.
-O šūdas, nespėjom,-pasakė Dakė.
-Spėjom spėjom, ji jau miega. Beto esu visiškai užtikrinta, kad nors ji ir giliai miega jam ji patiks...
Miegu? Patiksiu? Jam?!
Bandžiau išrėkti tuos klausimus, bet jėgos mane apleido. Netrukus išgirdau į durų spyną kišamą raktą ir giliai užmigau...
_______________
Lauksiu komentarų apie šį įrašą...