Ir vis dėl to, norėčiau skraidyti padebesiais ir jausti drugelių kutenimą pilve..
Tačiau šiuo metu nieko tokio nejaučiau, niekada dar šito nejutau. Aišku buvo "meilių" penktoje, ar ketvirtoje klasėje, tačiau šiuo metu nei aš kam įdomi, nei man kas įdomus. Kol kas..
Išaušo nuostabiojo penktadienio rytas, jis buvo saulėtas ir gan šiltas. Po vakarykštės dienos buvau gerai pailsėjusi, tačiau vis dar norėjau miego.. Kad šiek tiek prasiblaškyčiau palindau po šaltu dušu. Padėjo. Apsirengiau laisvus bridžus, maikę ir batelius, pasiėmiau kuprinę ir nuėjau į virtuvę. Seneliai jau buvo įpusėję savo pusryčius.
-Labas rytas,-pasisveikinau kaip kiekvieną rytą.
-Labas, Ievute, sėskis ir valgyk, nes pavėluosi į mokyklą.
-Gerai gerai..-atsidusau ir atsisėdau. Pasiėmiau karštą sumuštinį ir arbatą. Kol viską suvalgiau galvojau ką reikės pasiimti rytoj į sodybą.. Taip norėjosi greičiau sulaukti rytojaus, kai galėsi maudytis tvenkinyje ir linksmai pasibūti...
Pakilau nuo kėdės ir atsisveikinau su seneliais, išėjau į mokyklą. Kaip ir praeitą rytą dairiausi į visus skubančius žmones, pripažinsiu, šį rytą ir aš nėjau taip jau lėtai.. Pirmoji pamoka buvo anglų, o mano ji mėgstamiausiai ir geriausiai sekasi.. Tad nenorėjau vėluoti. Netrukus, maždaug toje pačioje vietoje kaip ir vakar, šalia manęs išdygo Aivaras. Nesuprantu, jis ką, mane persekioja??!!
-Labas,-pasisveikino jis.
-Labas.
-Negalvojau, kad tu tokia drąsi,-pasakė.
-Aš irgi negalvojau, bet ir negalėjau leisti, kad kas tai mergaitei atsitiktų.. Po to sąžinė būtų griaužus.
-Oho.. Ir dėl to, nu, kad aš tave sugavau..-pasikasė galvą.
-Nesirūpink, žinau, kad sakysi, kad tiesiog įkritau.
-Tai tu nepyksti?
-Ne..-prisiverčiau nusišypsoti.
-Fjuf, galvojau, kad pyksti, nes taip kumščiuotis pradėjai..-nusijuokė jis.
Aš irgi nusijuokiau. Jis manęs dar paklausinėjo ką veikiu savaitgalį ir kodėl tokia nedraugiška esu.. o tai mane privertė susimąstyti.. Nejaugi aš tikrai TOKIA nedraugiška? Viskas, nuo šiol viskas bus kitaip...
Netrukus mes priėjome mokyklą, iki skambučio dar buvo likę 10 minučių, į klasę eiti nenorėjau..
-Hm.. Aivarai?-paklausiau kol ėjom.
-Taip?
-Gal galim kur nors palaukt skambučio? Aš nenoriu eiti į savo klasę..
-Ok, kur einam?-paklausė jis pralinksmėjęs.
-Nežinau.. Gal ten ant to suoliuko?-parodžiau į tuščia žalia suoliuką netoli mokyklos durų.
-Gerai, einam.
Mes nuėjom, atsisėdom ir tylėjom. Galų gale jis paklausė:
-Kodėl ant tavęs visi stumia?
-O tai ką tu nežinai?-nustebau aš.
-Nelabai.. Kažką ten draugai sakė, kad dėl tavo šeimos..
-Taip, kurios nebeturiu.-nunarinau galvą.
-Kaip tai nebeturi? Kas jiems atsitiko?
Tada aš viską papasakojau. Nuo tos dienos kai žuvo sesuo iki tada kai palaidojau savo mamą.
-Užjaučiu tave, galėčiau pasakyti, kad suprantu tave, bet tai būtų melas.. Nenoriu tau meluoti.-padėjo jis ranką ant mano kelio.
-Ačiū..
-Bet aš žinai ką manau?
-Ką?
-Kad tau derėtų susirasti tėvą ir pabandyti jį susigrąžinti,-pasakė Aivaras.
-Ką?! Aš niekada jo neieškosiu! Jei jis nori, tegul pats susiranda, juk žino kur gyvenu!-sušukau. beveik visi moksleiviai stovėję kieme atsisuko į mane. Tačiau greit ir nusisuko.
-Bet Ieva..
-Jokių bet! Aš pasakiau, kad jo neieškosiu, tai reiškia, kad neieškosiu!-jis susigūžė kai taip užrikau.
-Gerai jau gerai..-nuskambėjo skambutis, aš pakilau ir nuėjau į anglų kabinetą. Negražiai pasielgiau su Aivaru, bet.. aš nenorėjau nieko girdėti apie tėvą.
Pamokos prabėgo greitai, kadangi buvo tik penkios, mes su Gabriele susitarėm kada rytoj išvažiuojam, ką pasiimam ir ką ten veiksim. Atrodo, kad bus tikrai smagus savaitgalis..
Vakaras prabėgo greitai, nes visą laiką kroviaus daiktus, arba laksčiau ir gaudžiau kačiukus..
Apie dešimtą valandą kritau į lovą ir nieko nespėjus pagalvoti užmigau..
Rytas. Atplėšiau akis ir išsigandau, buvo likęs vos pusvalandis.. Šokau iš lovos, greit apsirengiau, pašėriau kates, nusiprausiau, susišukavau ir nubėgau į virtuvę pavalgyti.
-Labas rytas,-įlėkusi pasisveikinau.
-Labas, tai kada atvažiuoja tavęs paimti?-paklausė Alfa.
-Jau tuoj,-pasakiau su pilna burna sumuštinio. Greit viską sukramčiau, išgėriau kakavą. dar šiek tiek pasidažiau akis ir išgirdau skambutį į duris. Pasiėmiau tašę su daiktais ir atsisveikinau su seneliais, nuėjau atidariau duris, ten buvo Gabrielė. Mes išėjome ir pasidėjau daiktus Gabri tėčio mašinoj, susėdom, gale sedėjo Dakota užsidėjus dievišką suknelę.. Netrukus pajudėjom, visą kelią pliurpėm nesustodamos ir kai atvykom net nepastebėjau kaip greit prabėgo laikas. Mes išsiėmė daiktus ir atsisveikinom su Gabri tėčiu, jis mus paliko ir išvažiavo. Netrukus namo tarpduryje pasirodė Gabri močiutė.
-Sveikos panelės, ar neprailgo kelionė?-kol kas man atrodo, kad ji miela tipinė močiutė..
-Ne močiut, visą kelią prakalbėjom, gal galim pasidėt daiktus?-paklausė Gabri.
-Taip žinoma mergaitės,-pasakė močiutė ir nuėjo atgal į virtuvę iš kurios sklido nuostabus bandelių kvapas...
Mes nuėjom į buvusį Gabri mamos kambarį, šią naktį čia miegosime. Visos miegosime miegmaišiuose, jei iš vis miegosim.. Kol kas nieko nesitvarkėm tik persirengėm maudymosi kostiumėlius ir pasiėmėm rankšluosčius. Nulipom laiptais į pirmąjį aukštą ir nuėjom į virtuvę, jau buvo iškepusios bandelės, jos buvo su cinamonu, šokoladu, nežinau kuo dar, bet buvo pasakiškos! Kelias įsidėjom į lėkštę ir nuėjom prie tvenkinuko, aš maudytis nelindau kol kas, pirmiausia norėjau paskaitinėti "Panelė" žurnalą. Tačiau Dakė ir Gabri pliuškenosi vandenyje, kai pagaliau išlindo atsigulė šalia manęs ir mes pradėjom kalbėtis. Pirmiausia kalbėjom apie madą, apie mokyklą, Dakė mums pasakojo kaip Amerika.. Netrukus išsirutuliojo kalba apie vaikinus. Sužinojau, kad Gabri draugauja su vienu vaikinu, Dakė nesenai išsiskyrė, o kai paklausė manęs su kuo paskutinį kartą draugavau atsakiau, kad niekuo. Jos išsižiojo, atseit pagal mano "grožį" turėjau turėt minimum vieną vaikiną, bet mano būdas ir šaltumas viską gadina. Tačiau kai jau beveik baigėm ta tema kalbėti pridūriau:
-Tačiau, kad ir kaip bebūtų, aš norėčiau skraidyti padebesiais ir jausti drugelių kutenimą pilve...